Pastaraisiais metais Kinijos automobilių gamintojų verslo strategijos keičiasi, o šių prekių ženklų vis labiau matyti ir mūsų rinkose. Už šio reiškinio slypi milžiniškos užsienio investicijos, kurios 2019–2025 m. viršijo 100 mlrd. JAV dolerių. Tuo pačiu laikotarpiu, pavyzdžiui, amerikiečių automobilių gamintojų investicijos į elektrinį transportą sudarė tik apie 38 mlrd. JAV dolerių. Lemiamas posūkis įvyko 2021 m., kai investicijų tendencija ėmė keistis ir Kinija pradėjo lenkti savo amerikiečių konkurentus. Azijos automobilių gamintojai buvo priversti žengti šį žingsnį dėl padėties savo vidaus rinkoje. Didžiuliai gamybos pajėgumai ir agresyvus kainų karas daro spaudimą pelnui. Be to, užsienio rinkos leidžia Kinijos gamintojams siūlyti įvairių tipų elektromobilius, ypač prieinamus modelius. Kaip praneša CNBC, analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius Kinijos automobilių pardavimai 86 stebimose rinkose išaugo daugiau nei perpus, o šį augimą daugiausia lėmė Australijos ir Europos ekonomikos. Įdomu tai, kad Kinijos automobiliai sudaro 80 % visų elektromobilių pardavimų Lotynų Amerikoje.
Investicijos vietoj eksporto
Tokie gamintojai kaip „BYD“ palaipsniui bando užimti poziciją, panašią į tą, kurią kadaise užėmė tradiciniai automobilių koncernai. Kinijos prekių ženklai gali užimti rinkos dalį dėl didelių gamybos apimčių, pasaulinės tiekimo grandinės plėtros ir, žinoma, ilgalaikių investicijų. Pagaliau, į šią lygtį įtrauktos ir prekybos kliūtys – apribojimai bei muitai, skirti apsaugoti vidaus automobilių pramonę. Būtent todėl taip svarbu gamybą perkelti arčiau klientų. Vienas iš pavyzdžių – minėta „BYD“, kuri stato gamyklą Vengrijos mieste Segede. Analitikų teigimu, tai skatina naujos formos pramoninę diplomatiją, kai investicijos į gamyklas vienu metu kuria ekonominius ir politinius ryšius tarp Kinijos ir priimančiųjų šalių.
Ar Europa praranda pagreitį?
Kaip minėta, didžiausią spaudimą patiria tradiciniai automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, tokie Europos milžinai kaip „Volkswagen“, „Mercedes“, „BMW“ ir „Porsche“ 2026 m. antrąjį ketvirtį Kinijoje užfiksavo reikšmingą pardavimų nuosmukį, svyruojantį nuo 30 % iki daugiau nei 40 %. Vien „Volkswagen“ automobilių pristatymų skaičius šioje šalyje sumažėjo 36,6 %. Dėl šių pokyčių grupės pasaulinė pardavimų apimtis sumažėjo beveik 9 %, nors Europoje ir Jungtinėse Valstijose įmonė augo sparčiau. Dėl Kinijos automobilių sektoriaus efektyvumo ir konkurencingumo užsienio konkurentai dabar turi kur kas sunkiau kovoti dėl klientų. Ši situacija taip pat privertė „Volkswagen“ imtis didelio masto restruktūrizavimo, ir, pasak generalinio direktoriaus Oliverio Blume’o, bendrovei gali tekti atleisti dar 50 000 darbuotojų. Kartu su jau suplanuotais etatų mažinimais bendras atleistų darbuotojų skaičius galėtų siekti net 100 000. Pasak įmonės vadovybės, priežastis – nepalankios sąnaudos, palyginti su konkurentais. Taip pat neaiški kai kurių Vokietijos gamyklų ateitis po 2030 m., todėl įmonė svarsto alternatyvas, pavyzdžiui, Kinijos modelių gamybą Europos rinkai arba gamybos įrenginių pritaikymą kitoms pramonės šakoms.
Naudoti elektriniai automobiliai vėl sulaukia dėmesio
Kinijos plėtra vyksta tuo metu, kai vartotojai ieško prieinamesnių alternatyvų, todėl reikšmingi pokyčiai pastebimi ir naudotų elektrinių automobilių rinkoje. JAV naudotų elektromobilių pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 24 %, o didžiausią rinkos dalį sudarė „Tesla“, „Hyundai“ ir „Chevrolet“ modeliai. Vidutinė naudotų elektromobilių didmeninė kaina birželį padidėjo 11,5 %, o „Manheim“ naudotų elektromobilių vertės indeksas per tą patį laikotarpį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pakilo 12 %, tuo tarpu kitų transporto priemonių vertė padidėjo tik 1,7 %. Paklausą taip pat skatino aukštos kuro kainos, ypač po konflikto Irane pradžios. Didėjantis susidomėjimas naudotais elektriniais automobiliais rodo, kad vartotojai vis dažniau atsižvelgia ne tik į aplinkosaugos, bet ir į ekonominius aspektus. Tokie automobiliai dažnai yra iki 40 % pigesni už naujus modelius, todėl jie tampa prieinamesni platesnei klientų grupei.
Europiečiai ieško ekonomiškesnės alternatyvos
Panaši tendencija pastebima ir Europoje, kur, remiantis Europos Komisijos duomenimis, vidutinė benzino kaina ES nuo 2026 m. vasario 23 d. iki kovo 16 d. padidėjo 12 % iki 1,84 euro už litrą. Dėl to tam tikrose platformose išaugo naudotų elektromobilių paklausa. Pavyzdžiui, Prancūzijos mažmenininkas „Aramisauto“ pranešė, kad naudotų elektromobilių dalis jo bendroje prekyboje padidėjo 12,7 %. „OLX“ nurodė, kad paklausa Prancūzijoje išaugo 50 %, Rumunijoje – 40 %, Portugalijoje – 54 %, o Lenkijoje – 39 %. Tuo tarpu Vokietijos platforma mobile.de pranešė apie padidėjimą nuo 12 % iki 36 %. Šią tendenciją taip pat paspartino energetinis neapibrėžtumas ir patobulintos priemonės, padedančios klientams įvertinti akumuliatoriaus būklę. Todėl galima tikėtis, kad elektromobilių dalis mūsų keliuose toliau didės. Kita vertus, jei kuro kainos vėl nukristų, kai kurie vartotojai galėtų grįžti prie tradicinių automobilių.
Šis tekstas yra rinkodaros pranešimas. Jis nėra jokios formos investicinis patarimas, investicinis tyrimas ar pasiūlymas sudaryti sandorį, susijusį su finansine priemone. Šio teksto turinyje neatsižvelgiama į individualias skaitytojų aplinkybes, patirtį ar finansinę padėtį. Ankstesni rezultatai nėra nei garantija, nei ateities rezultatų prognozė.
.svg)
.svg)