Branduolinė energetika vis labiau atsiduria dėmesio centre. „Meta“ įsigijo dar vieną akcijų paketą

Šis JAV milžinas iškėlė savo veiklą dirbtinio intelekto srityje į naują lygį, neseniai sudaręs naujas sutartis su trimis energetikos įmonėmis: „Vistra“, „TerraPower“ ir „Oklo“. Šis žingsnis užtikrins branduolinės energijos tiekimą aukštos našumo duomenų centrams, kurių srityje „Meta“ vis labiau stiprina savo pastangas, ypač superintelekto kūrimo srityje. Vienas iš tokių projektų – milžiniškas „Prometheus“ superklasteris Ohajo valstijoje. Tikimasi, kad jis pradės veikti šiais metais, o technologija bus išdėstyta keliuose mažesniuose duomenų centruose ir naudojama pažangių modelių mokymui. Pagal naujausias sutartis per ateinantį dešimtmetį į energetikos sistemą bus įtraukta 6,6 gigavatų elektros energijos, o tai reikštų elektros energijos tiekimą maždaug trims ketvirtadaliams milijono namų ūkių. „Meta“ savo infrastruktūrą kuria jau ilgą laiką, ir jai pavyko pasirašyti panašią sutartį, galiojančią iki 20 metų, jau praėjusių metų vasarą. Sutarties partneris „Constellation Energy“ nuo kitų metų pradės tiekti įmonei elektros energiją iš branduolinės elektrinės Ilinojaus valstijoje.

Didžiosios technologijų įmonės ir branduolinė energetika

„Meta“ nėra vienintelė, o jos sprendimai atitinka platesnę tendenciją užtikrinti branduolinę energiją kaip dirbtinio intelekto variklį. Technologijų lyderė „Microsoft“ pasirašė sutartį su „Constellation Energy“, kuri prisidės prie prieštaringai vertinamos „Three Mile Island“ atominės elektrinės atgaivinimo. Tuo tarpu „Google“, be investicijų į mažų modulinės konstrukcijos reaktorių kūrimą, taip pat finansuos įmonę „Elementl Power“, kuri plėtos tris objektus, kurių kiekvienas turėtų pagaminti 600 megavatų elektros energijos. „Google“ taip pat turės galimybę juos įsigyti. Maži moduliariniai reaktoriai sudomino ir „Amazon“, konkrečiai jos padalinį „Amazon Web Services“. Įmonių vadovai sutaria, kad branduolinė energija yra būtina sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai ir jo poreikiams patenkinti. Pavyzdžiui, vertinant energijos suvartojimo prognozes, „Goldman Sachs“ tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos duomenų centrai „prisidės“ prie 8 % bendro JAV energijos poreikio. Šiuo metu šis rodiklis siekia 3 %. Kitokią perspektyvą pateikė „Rystad Energy“, kuri prognozuoja, kad paklausa sieks Turkijos suvartojimo lygį, kuris sudaro apie 290 teravatvalandžių.

Milijardai energetikos sektoriui

Dirbtinis intelektas pastaraisiais metais išgyveno tikrą pakilimą, o investicijos į jį jau skaičiuojamos dešimtimis milijardų dolerių. Viena tik „Meta“ iki 2028 m. planuoja investuoti iš viso 600 milijardų, o, kaip teigia portalas „Investing“, vien šiais metais į šį sektorių turėtų įplaukti apie 500 milijardų JAV dolerių iš kitų rinkos dalyvių, tokių kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“, taip pat „Oracle“ ir „CoreWeave“. „Moody’s“ prognozuoja, kad be bankų šiose investicijose taip pat dalyvaus investuotojai, naudodamiesi įvairių formų vertybiniais popieriais.

Senosios elektrinės – naujos galimybės?

Atgijęs susidomėjimas branduoline energija taip pat atveria duris pačiam sektoriui, kuris prieš kelerius metus buvo nustumtas į antrą planą gamtinių dujų naudai. Reikalavimai keičiasi, todėl jau pastatytos branduolinės elektrinės yra ekonomiškesnis sprendimas, nes jų kapitalo intensyvumas yra žymiai mažesnis nei naujų reaktorių statybos. Tai dar labiau patvirtina sutartys su technologijų lyderiais, kaip antai „Three Mile Island“ ar „Duane Arnold“ elektrinės, kurias valdo „NextEra“ – pasak CNBC, ši įmonė mano, kad dėl šio pakilimo ji greitai sugebės rasti bendradarbiavimo partnerių. Kol kas situacija šiam sektoriui atrodo palanki, o tai galėtų atsispindėti ir akcijų rinkose, o atskiros įmonės galėtų tapti įdomiu portfelių papildymu.[1]

Senosios problemos neišnyko

Be privačiojo sektoriaus paramos, branduolinė energetika sulaukia palaikymo ir vyriausybės lygmeniu, nes, kaip praneša CNBC, Donaldas Trumpas atvirai reiškia nuomonę, kad JAV reikia didinti gamybą. Nors viskas gali atrodyti kaip geras sprendimas, šis energijos šaltinis turi savo trūkumų. Visų pirma, tai mintis, kuri daugeliui ne specialistų ateina į galvą, kai kalbama apie branduolines elektrines – avarijos, kurios praeityje sukėlė milžinišką žalą. Kita kliūtis – atliekų tvarkymas, nes jos išlieka radioaktyvios daugelį dešimtmečių. JAV šiuo metu taikomas tik laikinas sprendimas, t. y. atliekų saugojimas šalia elektrinių, o tai ilgalaikėje perspektyvoje yra neveiksminga, kelia pavojų aplinkai ir yra brangu. Nuolatinio sprendimo kol kas nematyti, o noras pakeisti šią padėtį yra menkas. Maži moduliai reaktoriai pristatomi kaip gera didelių elektrinių „pakeitimo“ alternatyva ir galėtų naudoti perdirbtą panaudotą kurą. Jų plėtra taip pat vis dar yra „pradiniame etape“ – šiuo metu veikia tik du tokie moduliai, ir netgi tie yra Kinijoje bei Rusijoje. Remiantis buvusios JAV Branduolinės reguliavimo komisijos pirmininkės pareiškimu BBC, dauguma modulių yra tik teoriniai ir netgi nėra bandomi.[2]

[1, 2] Ateities prognozės grindžiamos prielaidomis ir dabartiniais lūkesčiais, kurie gali būti netikslūs, arba dabartine ekonomine situacija, kuri gali pasikeisti. Tokios prognozės nėra būsimų rezultatų garantija. Jos susijusios su rizika ir kitais neapibrėžtumais, kuriuos sunku numatyti. Faktiniai rezultatai gali žymiai skirtis nuo tų, kurie yra išreikšti ar numanomi bet kuriose ateities prognozėse.