Rodikliai – tai iš kainos ar apimties apskaičiuojami matematiniai rodikliai, skirti padėti prekiautojams priimti sprendimus. Vieni iš populiariausių yra slenkamieji vidurkiai, kurie išlygina kainų svyravimus ir padeda nustatyti tendencijos kryptį, atfiltruodami trumpalaikius svyravimus.

Kitas svarbus įrankis – oscilatoriai, pavyzdžiui, santykinio stiprumo indeksas (RSI), kuris matuoja kainų svyravimų greitį ir pokyčius. Šis rodiklis padeda nustatyti, kada rinka yra perpirkta – tai reiškia, kad kaina pakilo pernelyg greitai ir tikėtinas kritimas – arba perparduota, kai gali įvykti kainos atsigavimas. Rodikliai yra puikios priemonės mūsų analizei patvirtinti, tačiau jie niekada neturėtų būti vienintelė priežastis pradėti sandorį.

Didžiausia pradedančiųjų daroma klaida yra vadinamasis „Kalėdų eglutės sindromas“, kai jie vienu metu į diagramą įtraukia per daug rodiklių. Rezultatas – chaosas ir prieštaringi signalai, dėl kurių neįmanoma priimti sprendimo. Svarbu suvokti, kad didžioji dauguma rodiklių yra vėluojantys, nes jie grindžiami kainomis, kurias rinka jau buvo suformavusi praeityje.

Tikras profesionalas naudoja ne daugiau kaip vieną ar du rodiklius, siekdamas papildyti savo grynųjų kainų pokyčių ir rinkos struktūros vertinimą. Rodiklius turėtumėte laikyti papildomais filtrais, kurie padidina jūsų sandorio sėkmės tikimybę, o ne stebuklingomis formulėmis, kurios 100 % tikslumu nuspėja ateitį. Techninėje analizėje „mažiau“ beveik visada reiškia „daugiau“.